“European Computer Driving Licence”, ECDL ir Stars device (Europos sąjungos emblema) yra Airijoje ir kitose šalyse registruoti The European Computer Driving Licence Foundation Limited (Europos kompiuterių vartotojų pažymėjimo fondo) prekiniai ženklai. University Politehnica of Bucharest - Leonardo Da Vinci Project Nr. RO/05/B/F/PP175005 – yra subjektas, nepriklausomas nei nuo The European Computer Driving Licence Foundation Limited nei nuo ECDL ROMANIA, ir niekaip nesusijęs su The European Computer Driving Licence Foundation Limited ar ECDL ROMANIA. Šio kurso medžiagą ir kitas priemones studentai galėtų naudoti ruošdamiesi ECDL CAD egzaminui. Nei The European Computer Driving Licence Foundation Limited, nei ECDL ROMANIA ar University Politehnica of Bucharest - Leonardo Da Vinci Project Nr. RO/05/B/F/PP175005 negali garantuoti, kad šio kurso priemonių ir medžiagos panaudojimas užtikrins ECDL CAD egzamino išlaikymą. Kurso priemonių ženklą, panaudotą ant šio produkto, aprobavo ECDL ROMANIA, o tai reiškia, kad jis buvo nepriklausomai ECDL ROMANIA peržiūrėtas ir patvirtintas kaip atitinkantis šiuos standartus:

ECDL CAD syllabus V1.5.

 

Šios medžiagos techniniai aspektai nebuvo nagrinėti ir todėl negalima garantuoti, jog kurso priemonės naudotojas išlaikys ECDL CAD egzaminą. Bet kuris ir visi atestavimo klausimai ir/ar įvykdymu paremtos užduotys, esačios šioje kurso medžiagoje, yra susijusios tik su šiuo kursu ir neįeina į Europos kompiuterio vartotojo sertifikavimą bei neužtikrina jo gavimo, kai kalbama apie ECDL egzaminą.

Detalesnės informacijos apie ECDL egzaminų laikymą jūsų šalyje prašome kreiptis į nacionalinio ECDL/ICDL licenciatą arba aplankykite Europos kompiuterio vartotojų fondo internetinį tinklalapį adresu http://www.ecdl.com.

 

Šią kurso priemonę naudojantys kandidatai privalo turėti galiojantį ECDL/ICDL įskaitų lapą. Be tokio įskaitų lapo kandidatas negali laikyti ECDL/ICDL egzamino ir gauti ECDL/ICDL pažymėjimo ar kitaip išreikšto pripažinimo dokumento.

 

ECDL/ICDL įskaitų lapą galima įsigyti bet kuriame Įgaliotąjame ECDL/ICDL Testavimo centre arba iš šalies nacionalinio ECDL/ICDL licenciato.

 

Užuominos apie Europos kompiuterių vartotojo pažymėjimą (ECDL) taip pat apima ir Tarptautinio kompiuterio vartotojo pažymėjimą (ICDL). ECDL CAD mokymo programa V1.5 publikuojama kaip oficiali mokymo programa ECDL ir ICDL sertifikavimo programoje

 

Ši kurso priemonė nemokamai pateikiama tik Leonardo Da Vinci projekto Nr. RO/05/B/F/PP175005 rengėjams.

 

Padėka

Nekyla abejonių, kad, remiantis Europos Sąjungos programos Lisbon Agenda 2000 tikslais paversti Europą “labiausiai konkurencingu ir dinamišku žinių ūkiu iki 2010 metų”, inovacijos vaidina labai svarbų vaidmenį.  Taigi, tokių Europos profesionalų, kurie būtų sertifikuoti kaip kompetentingi technologijų, tiesiogiai remiančių inovacijų procesus (pvz., kompiuterinės projektavimo sistemos, CAD), turėjimas yra svarbus šio tikslo aspektas. 

Ši knyga, “Pasiruošimas ECDL CAD sertifikatui” (“Training for ECDL CAD Certification”) yra vienas iš Europos Sąjungos Leonardo da Vinci programos projekto Nr. 2005 - RO/05/B/F/PP175005 rezultatų.  Šis Europos Sąjungos projektas, kuris sutrumpintai vadinamas CECA, bando kolektyviai prisidėti prie Europos žinių perdavimo kompiuterinės projektavimo sistemos (CAD) srityje.

 

Išsamią informaciją apie projekto tikslus galima rasti adresu: http://www.camis.pub.ro/ceca/.  

 

Knygos autoriai norėtų padėkoti visiems žemiau išvardytiems CECA projekto partneriams:

- SILABO, Laboratorio per la Societŕ dell´Informazione SRL, Italija

- Sistemi e Servizi SRL, Italija

- XGrant, Niderlandai

- Kauno technologijos universitetui, Lietuva

- MacDAC Inžinerinių konsultacijų biurui (MacDAC Engineering Consultancy Bureau Ltd.), Malta

- Bukarešto Politechnikos Universitetui (University Politehnica of Bucharest), Rumunija

už pasitikėjimą ir palaikymą vykdant CECA projektą.  Be to, autoriai norėtų išreikšti padėką Europos Komisijai ir Leonardo da Vinci programai už finansinę paramą realizuojant šią knygą, kuri, jų nuoširdžiu įsitikinimu, prisidės prie labiau išprususios darbo jėgos kūrimo Europoje. 

 

 

 

Catalin Gheorghe Amza, Jonathan C. Borg          ir          Antanas Lenkevicius

2007 vasaris

 

Autoriaus biografija

 

 Cătălin Gheorghe Amza

 

Dr. Catalin Gheorghe Amza (Katalinas Georgijus Amza) 1998 metais baigė kompiuterių inžineriją Bukarešto Politechnikos Universitete.  Netrukus Katalinas pradėjo dėstyti ir vykdyti mokslinius tyrimus informacinių technologijų taikymo gamyboje Bukarešto Politechnikos Universitete. Katalinas gavo De Montfort Universiteto Lesteryje (Jungtinė Karalystė) stipendiją Žmogaus ir kompiuterio sistemų mokslų magistro programos studijoms (Human Computer Systems), kurias baigė 1999 metais, ir PhD studijoms informacinių sistemų taikymo gamyboje srityje  (daktaro laipsnis suteiktas 2002 metais). Studijuodamas Jungtinėje Karalystėje, Katalinas sėkmingai derino akademinius bei praktinius tyrimus kartu su keletu mažų ir vidutinių verslo įmonių (SMEs) ir dėstymu universitete.

 

2004 metais, jis tapo Inžinerijos ir technologinių sistemų vadybos fakulteto dėstytoju. Jo dėstymas apima sritį nuo programavimo iki sistemų ir aplinkos kompiuterinis projektavimas/kompiuterizuota gamyba (CAD/CAM).

Katalinas Amza - autorius daugiau nei 50 mokslo darbų ir knygų informacinių technologijų, taikomųjų IT gamyboje, automatizuotų sistemų ir CAD aplinkų srityje. Jis dalyvavo tokiuose Europos tyrimo projektuose, kaip Copernicus ir INCO Copernicus. Katalinas taip pat dalyvavo keliuose Leonardo da Vinci ir Socrates Europos mokymosi ir kūrimo projektuose.

Jis yra Rumunijos netradicinių technologijų asociacijos (the Romanian Association for Non-conventional Technologies) ir Gamybos inžinerijos akademinės asociacijos narys, ir vienas iš Rumunijos Ekotechnologijų asociacijos kūrėjų.  Laisvalaikiu Katalinas mėgsta žvejoti, žaisti kėgliais, o taip pat yra prisiekęs akvariumininkas.

 

Autoriaus biografija

 

 Jonathan C. Borg

 

Dr Džonatanas Borgas (Jonathan Borg) 1989 metais su pagyrimu baigė mechaninės inžierijos specialybę Maltos Universtete. 1992 metais Džonatanas pradėjo dėstyti ir vykdyti mokslinius tyrimus produkto vystymo technologijų ir metodų srityje Maltos universitete. Prieš tai jis 3 metus dirbo profesionaliu inžinieriumi Maltos viešosios tsrnybos organizacijoje. 1993 metais jis su pagyrimu baigė gamybos ir inžinerijos vadybą Projektavimo katedroje Stretklaido (Strathclyde) universitete Jungtinėje Karalystėje ir įgijo tiksliųjų mokslų magistro laipsnį (M.Sc.) kompiuterinio projektavimo srityje, o 1999 metais daktaro laipsnį (Ph.D.) inyrlektualaus gamybos projektavimo srityje. Įvairiais iššūkiais pramonėje jis įtikino, kad, norint jog sėkmė lydėtų šiuolaikinėje konkurencingoje aplinkoje, pramonei reikia išnaudoti ir perimti deramą mokslinį požiūrį.

Todėl dabar Džonatanas turi keletos metų nepriklausomo konsultanto patirtį, kaip praktiškai taikyti dalykus, kuriuos jis dėsto ir tyrinėja. Dirbdamas šį darbą jis suteikia daug techninės paramos paslaugų produkto kūrimo metodų ir technologijų srityje įvairioms pramonės įmonėms, pradedant mažomis ir vidutinėmis verslo įmonėmis (SMEs) ir baigiant multinacionalinėmis. Ši veikla galiausiai padėjo sukurti konsultacinį MECB Ltd biurą, kuriam dabar Džonatanas vadovauja.

Akademinėje veikloje jis pasidarbavo sukuriant magistrantūros (MSc) studijų programą integruoto produkto kūrimo srityje. Nuo 2001 metų kovo mėnesio jis vadovauja Gamybos inžinerijos katedrai. Kaip tyrėjas Džonatanas pateikia įvairiausių mokslinių straipsnių įvairiose pasaulio šalyse. Profesiniu požiūriu, jis turi tiesioginės patirties įvairiuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose ir yra nuolat skiriamas Europos Komisijos nepriklausomu konsultantu-apžvalgininku ir vertintoju projektų susijusių su tyrimu ir vystymu (R&D).

2003 metų gegužę Bendruomenių Rūmuose Londone, iškilmingos ceremonijos metu, Džonatanui buvo įteiktas Padėkos medalis už jo indėlį, kurį jis įnešė kaip Maltos padalinio sekretorius į Jungtinės Karalystės Inžinerinių projektuotojų institutą. Džonatanas yra Maltos Standartų administracijos, Nacionalinės tvarios plėtros komisijos, Maltos Valstybinės studentų stipendjų tarybos, Maltos technologinių įmonių fondo ir Maltos mokslo ir technologijų tarybos narys.

 

 

 

Autoriaus biografija

 

 Antanas Lenkevičius

 

Dr., doc. Antanas Lenkevičius 1978 m. baigė Kauno Politechnikos institutą (KPI) (dabar – Kauno Technologijos universitetas (KTU))  įgydamas taikomosios matematikos specialybę ir inžinieriaus-matematiko profesinę kvalifikaciją. Iki 1981 metų dirbo inžinieriumi ir jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu KPI elelektroninės skaičiavimo technikos žinybinėje laboratorijoje, paskui studijavo aspirantūroje. 1986 metais apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją automatizuotojo projektavimo tematika, 1988 metais jam suteiktas docento mokslinis vardas. Nuo 1984 metų iki šiol dr., doc. Antanas Lenkevičius dirba KTU Multimedijos inžinerijos katedroje. Jo skaitomų paskaitų tematika ir mokslinių interesų sritis – kompiuterinė grafika, kompiuterinis projektavimas, geografinės informacijos sistemos ir informacinių technologijų nuotolinio mokymo metodika.  Jis yra daugiau kaip 40 mokymo metodinių leidinių ir mokslinių straipsnių autorius ir bendraautorius, katedros geografinės informacijos sistemų mokslo grupės vadovas, nacionalinės distancinio mokymo asociacijos (NDMA) ir Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS) narys.

 

 

Turinys

 

Autorių biografijos............................................................................................................

Įvadas.................................................................................................................................

1.1 Pradžia .........................................................................................................................

1.1.1 Pirmieji žingsniai................................................................................................

1.1.1.1 Atverti ir užverti CAD programą...................................................................

1.1.1.2 Atverti vieną, keletą brėžinių........................................................................

1.1.1.3 Sukurti naują brėžinį....................................................................................

1.1.1.4 Nustatyti brėžinio matų vienetus/darbinius matų vienetus; metrinė, colinė matų sistemos 

1.1.1.5 Nustatyti brėžimo ribas................................................................................

1.1.1.6 Nustatyti, parodyti pagalbinį tinklelį ir jį užfiksuoti........................................

1.1.1.7 Sukurti brėžinį naudojant esamą nurodytą šabloną/pirminę rinkmeną.......

1.1.1.8 Išsaugoti brėžinį kaip šabloną/pirminę rinkmeną........................................

1.1.1.9 Įrašyti brėžinį diską......................................................................................

1.1.1.10 Įrašyti brėžinį kitu pavadinimu....................................................................

1.1.1.11 Perėjimas tarp atvertų brėžinių.................................................................

1.1.1.12 Parodyti, slėpti įtaisytas įrankių juostas.....................................................

1.1.1.13 Užverti brėžinį............................................................................................

1.1.1.14 Žinyno funkcijų naudojimas.......................................................................

1.1.2 Valdymas ............................................................................................................

1.1.2.1 Rodinio mastelio keitimo/didinimo įrankių naudojimas................................

1.1.2.2 Sukurti pavadintus/įrašytus vaizdus, nustatyti/iškviesti pavadintus/įrašytus vaizdus           

1.1.2.3 Rodinio perstūmimo įrankio naudojimas.....................................................

1.1.2.4 Perbraižymo, atkūrimo/atnaujinimo įrankių naudojimas.............................

1.1.3 Sluoksnių/lygių naudojimas.............................................................................

1.1.3.1 Sukurti sluoksnius/lygius ir priskirti savybes...............................................

1.1.3.2 Pakeisti sluoksnio/lygio savybes/požymius................................................

1.1.3.3 Parinkti sluoksnį/lygį esamu ar aktyviu........................................................

1.1.3.4 Pakeisti sluoksnių/lygių būseną: įjungtas, išjungtas, uždarytas, laisvas, užsklęstas, atsklęstas     

1.1.4 Keitimasis brėžiniais..........................................................................................

1.1.4.1 Eksportuoti brėžinius į kitą rinkmenos tipą:
.dxf, .dwg, .wmf, .dwf, .pdf...........................................................................

1.1.4.2 Dxf ir dwg rinkmenos importavimas į brėžinį..............................................

1.2 Pagrindiniai veiksmai.................................................................................................

1.2.1 Sukurti objektus/elementus..............................................................................

1.2.1.1 Koordinačių sistemų naudojimas: absoliučios, santykinės/stačiakampės, polinės  72

1.2.1.2 Nubrėžti liniją, stačiakampį/bloką, poliliniją/sudėtinę liniją...........................

1.2.1.3 Nubrėžti lanką, daugiakampį, apskritimą, elipsę, žiedą..............................

1.2.1.4 Nubrėžti splainą/taškų kreivę.......................................................................

1.2.1.5 Brūkšniuoti sritį............................................................................................

1.2.1.6 Objektų/vietų ilgį dalinti į nurodytą dalių skaičių...........................................

1.2.1.7 Momentinio užfiksavimo įrankių naudojimas...............................................

1.2.2 Pasirinkimo įrankiai ..........................................................................................

1.2.2.1 Vieno, keleto objektų pasirinkimas..............................................................

1.2.2.2 Pasirinkimo langu/kertančia linija įrankiai....................................................

1.2.2.3 Rankenėlių naudojimas...............................................................................

1.2.2.4 Parinkti pagal savybę/požymį, sluoksnį/lygį................................................

1.2.3 Objektų/elementų valdymas ............................................................................

1.2.3.1 Kopijuoti objektus/elementus brėžiniuose ir tarp brėžinių kaip objektus/elementus ir kaip bloką     

1.2.3.2 Perkelti objektus/elementus brėžinyje ir tarp brėžinių.................................

1.2.3.3 Objektų/elementų šalinimas........................................................................

1.2.3.4 Pasukti objektus/elementus........................................................................

1.2.3.5 Objektų/elementų mastelio keitimas...........................................................

1.2.3.6 Veidrodiškai atvaizduoti objektus/elementus...............................................

1.2.3.7 Ištempti objektus/elementus........................................................................

1.2.3.8 Kopijuoti lygiagrečiai objektus/elementus....................................................

1.2.3.9 Sukurti objektų/elementų kopijų masyvus/struktūras..................................

1.2.3.10 Apkarpyti objektus naudojant kitus objektus..............................................

1.2.3.11 Pertraukti/dalinai pašalinti objektus...........................................................

1.2.3.12 Išskaidyti objektus/elementus....................................................................

1.2.3.13 Pratęsti, pailginti objektus/elementus........................................................

1.2.3.14 Brėžti nuožulnas........................................................................................

1.2.3.15 Apvalinimo taikymas..................................................................................

1.2.3.16 Redaguoti polilinijas/sudėtinius elementus...............................................

1.2.3.17 Konvertuoti objektus/elementus į polilinijas/sudėtinius elementus...........

1.2.4 Užklausos komandų naudojimas.....................................................................

1.2.4.1 Išmatuoti atstumus, kampus.......................................................................

1.2.4.2 Plotų matavimas..........................................................................................

1.2.5 Savybės ..............................................................................................................

1.2.5.1 Pakeisti sluoksnių ir objektų savybes..........................................................

1.2.5.2 Suderinti objektų/elementų savybes............................................................

1.2.5.3 Nustatyti, pakeisti objektų/elementų linijos tipą, linijos stilių, linijos storį, spalvą.      

1.2.6 Anotavimas (tekstas ir  dimensijos) ...............................................................

1.2.6.1 Įterpti, taisyti tekstą......................................................................................

1.2.6.2 Sukurti, nustatyti, taisyti teksto stilius..........................................................

1.2.6.3 Pakeisti tekstinių objektų stilių, šriftą...........................................................

1.2.6.4 Pridėti dimensijas........................................................................................

1.2.6.5 Sukurti, nustatyti, taisyti dimensijų stilius....................................................

1.2.6.6 Keisti dimensinių objektų stilių, šriftą...........................................................

1.2.6.7 Įterpti geometrinį leistinąjį nuokrypį..............................................................

1.3 Sudėtingesnės ypatybės ...........................................................................................

1.3.1 Blokų/narvelių naudojimas...............................................................................

1.3.1.1 Sukurti blokus/narvelius...............................................................................

1.3.1.2 Įterpti blokus/narvelius į brėžinį....................................................................

1.3.1.3 Sukurti atskirame faile išsaugomą bloką.....................................................

1.3.1.4 Sukurti blokų biblioteką................................................................................

1.3.1.5 Sukurti, taisyti atributus/etiketes..................................................................

1.3.1.6 Įterpti objektus/elementus, rinkmenas iš bibliotekos...................................

1.3.1.7 Išrinkti atributų/etikečių informaciją iš bloko................................................

1.3.2 OLE naudojimas.................................................................................................

1.3.2.1 Įstatyti/susieti rinkmeną ir parodyti kaip objektą..........................................

1.3.2.2 Pridėti prie objekto hipersaitą......................................................................

1.4 Outputs ........................................................................................................................

1.4.1 Išbraižymo/spausdinimo parinktys..................................................................

1.4.1.1 Naudoti modelio erdvę, popieriaus lakštą/sukurti modelį, lakštų modelį.....

1.4.1.2 Sukurti, naudoti, keisti išdėstymus/lakštų modelius....................................

1.4.1.3 Skirtingų peržiūros sričių/rodinių sukūrimas, naudojimas, mastelio keitimas          

1.4.1.4 Pridėti pavadinimo bloką..............................................................................

1.4.1.5 Pasirinkti spausdintuvą/braižytuvą..............................................................

1.4.1.6 Pridėti ir naudoti išbraižymo stilius..............................................................

1.4.1.7 Išbraižyti/spausdinti visą brėžinį ar jo dalį pagal mastelį, priderinti prie puslapio.     

Literatūra..............................................................................................................................